DAILININKAS VINCAS DILKA

 

ŽYMŪS KRAŠTIEČIAI

 

 

 

Vincas Dilka

 

Vincas Dilka gimė 1912 metų vasario 15 dieną          Krekenavos valsč. Baibokų kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Nuostabus gimtinės peizažas ir darnios šeimos namų šiluma nuo vaikystės ugdė būsimojo dailininko meilę grožiui, prisirišimą prie tėviškės ir artimųjų. Neatsitiktinai Vinco Dilkos gyvenimo keliai visada, net iš tolimiausių kraštų ėjo per Naujamiesčio kraštą: Baibokus, Čiūrus, Druseikius, Ragainius ir patį Naujamiestį.  Pradinę mokyklą bei progimnaziją Vincas Dilka lankė Krekenavoje, o gimnaziją – Panevėžyje. Jau mokykloje išryškėjo jo gabumai piešti. Vėliau jis ne vien piešė, bet ir lipdė, drožė, dirbo smuikus ir pats mokėsi smuikuoti.

            1931 m. įstojo į Kauno meno mokyklą, o 1932 m. kovo 28 d., po daugiau kaip metus trūkusios draugystės, susituokė su Druseikių pradinės mokyklos mokytoja Ona Butkevičiūte. Nuo tada dailininko kelias vedė į Druseikius, kur dirbo žmona meiliai vadinama Nitule, Nitute. Kai negalėdavo parvažiuoti, rašė meilės kupinus laiškus, kuriuos Vinco Dilkos dukra Ramunė Dilkaitė - Vaitonienė paskelbė savo nepaprastai šiltoje knygoje "Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai".

           1937 m. Vincas Dilka baigė Kauno meno mokyklą. Tą vasarą dekoravo Naujamiesčio bažnyčios presbiteriją: ant jos sienų nupiešė keturis didelius paveikslus, kurie iki šiol džiugina Naujamiesčio žmones.

           Kauno meno mokykloje V. Dilkos dėstytojai buvo garsiausi to meto menininkai: P. Kalpokas, J. Šileika, J. Mikėnas, A. Žmuidzinavičius, J. Zikaras ir kiti. Kiekvienas šių dailininkų turėjo įtakos būsimojo tapytojo kūrybai.Jo diplominį didelio formato darbą „Skirgailos vestuvės“ pedagogų taryba įvertino labai gerai. Šis darbas imponavo ir savo dideliu formatu, kelių dešimčių figūrų kompozicija bei atlikimo technika. Dėl puikaus įvertinimo V. Dilkai buvo sudarytos sąlygos išvykti į užsienį tęsti istorinio žanro studijas. 1937–1939 metais Vincas Dilka studijavo istorinę tapybą ir monumentaliąją dailę Romos Regia Accademia di Belle Arti ir medžio raižybą san Giacomo mokykloje. Studijuodamas Romoje, jis kelis savo darbus eksponavo Italijos dailės akademijos jungtinėje parodoje ir susilaukė neblogo įvertinimo.

            Antrasis pasaulinis karas nutraukė V. Dilkos tapybos studijas Romoje, bet nesutramdė noro kurti. Jis grįžo į Lietuvą, į pasiilgtą šeimą, kuri tuo metu atostogavo gražiame Nitos svainio matininko Zanono Zavadskio vienkiemyje Ragainiuose. Nitos sesuo Nelė Zavadskienė mokytojavo Naujamiesčio pradžios mokykloje, svainis Zenonas dirbo Panevėžyje. Netrūkus ir Vincas gavo mokytojo darbą Panevėžio mergaičių ir berniukų gimnazijose, o Ona Dilkienė tapo Naujamiesčio pradžios mokyklos mokytoja.

            V. Dilka 1940–1950 metais dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1947 m. jam suteiktas docento vardas. Nuo 1951 metų, sujungus Kauno ir Vilniaus institutus, dirbo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute, beveik mėnesį atostogavo ir kūrė Kryme. 1953–1960 metais buvo instituto tapybos katedros vedėjas. 1980 metais V. Dilkai suteiktas profesoriaus vardas. 1986 m. išėjo į pensiją. 1994 m. dar dirbo Piešimo katedros konsultantu, bet po poros mėnesių paprašė atleidžiamas dėl pablogėjusios sveikatos.

            Vincas Dilka mirė 1997 m. gruodžio 26 d., Vilniuje. Palaidotas Saltoniškių kapinėse Vilniuje, šeimos kape.

            Dar 1963 m.kovo 10 d., apsilankę Vinco Dilkos personalinėje parodoje, skirtoje jo 50-mečiui, Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokiniai, atsiliepimų knygoje paliko įrašą: "Mes labai patenkinti savo apsilankymų parodoje. Labai patiko paveikslai "Tėviškė", "Rytas kalūkyje", "Naujamiesčio kapinės".

            Vinco Dilkos dukra Ramunė Dilkaitė-Vaitonienė, savo prisiminimų knygoje "Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai",pratarmėje rašo: "Tėvelis buvo atsidavęs kūrybai ir neabejingas realiam gyvenimui šalia jo. Būtent - šalia, nes nuo pat vaikystės išgyventos netektys - motinos mirtis, o netrukus - vyriausios sesutės, vėliau dukrelės, paliko neišdildomus pėdsakus jo sieloje. Jis ne tik mokėjo, bet ir norėjo užjausti, padėti negandų ištiktiems, bet savo vidaus neatskleisdavo, išgyvenimais nesidalino, tarsi bijodamas tuo apsunkinti greta esančius, o gal ir… nepasitikėdamas, kad liks nesuprastas"

            Tai toks buvo mūsų iškilusis kraštietis, dailininkas Vincas Dilka.

 

Rimantas Banevičius

 

Panaudota medžiaga iš Ramunės Vaitonienės knygos "Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai", Ritos Kukuraitytės referato "Dailininkas Vincas Dilka // Jie išgarsino Panevėžio kraštą". Konferencijos, įvykusios 2004 m. gruodžio 17 d., medžiaga.

Dienraščio "Respublika" , žurnalo "XXI amžius" medžiaga.

"Ritutė""Tėviškė""Stelmužės ąžuolas"

ATOSTOGAUKIME DRAUGE

sKELBIMAS

ATGVYKITE Į SUSITIKIMĄ

N A U J A M I E S Č I O B I B L I O T E K A

K V I E Č I A

Š.M. GEGUŽĖS 26 D. (PENKTADIENĮ) 16VAL.

NAUJAMIESČIO GALERIJOJE

BIBLIOTEKOS VYKDOMO PROJEKTO

VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO PROGRAMOS: „SVEIKATA – TAUTOS PAMATAS“

PASKAITA- SUSITIKIMAS SU

SU SVEIKOS MITYBOS SPECIALISTE

VAIDA KURPIENE

 1-Vaida Kurpien

PILIETINĖ AKCIJA

Kvietimas

gegužės 2017
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031

Paskutiniai straipsniai