SUSITIKIMAS PO DAUGELIO METŲ

 

Liveta ir Petras Kazlauskai

Sekmadienio popietę naujamiestiečiai susirinko į kultūros centro salę pasiklausyti Livetos ir Petro Kazlauskų koncerto. Šie dainininkai naujamiestiečiams ne tik gerai žinomi, mėgstami, bet ir pažįstami. Mat, prieš daugelį metų įvykusį susitikimą daugelis atsimena ir dabar. Žmones žavi ne tik gražios dainos, bet ir atlikėjų nuoširdumas, betarpiškumas, mokėjimas bendrauti su publika. Kaip ir anuomet, skambėjo dainos apie meilę, brangiausius žmones: motiną, moterį, šeimą, vaikus. Daugelį dainų žiūrovai žinojo ir su malonumu dainavo. Visi šiek-tiek nustebo, kai Liveta papasakojo vienos dainos nelengvą atsiradimo ir žaibiško paplitimo istoriją. Pasirodo tą dainą ir Naujamiestyje žino ne tik pagyvenę žmonės, bet ir jauni, ir net vaikai. Čia pat dainininkė pasiūlė vaikams užlipti į sceną ir padainuoti "Tau, tau, tau". Kartu su Liveta ir Petru dainą traukė ne tik vaikai, bet ir visa salė.

Naujamiestietis.lt informacija

Nuotraukos R. Banevičiaus

Dauguma dainų žinomosSalė pilnutėlėDaugelis žiūrovų prisimena ankstesnius susitikimus

Padainuokim kartuMamos fiksuoja vaikų pasirodymąMažoji dainuoja nedrąsiai

Tau, tau, tau!

 

MOKYTOJAS VYTAUTAS BALIŪNAS

 

ŽYMŪS KRAŠTIEČIAI              

Vytautas Baliūnas gimė 1930 metų sausio 26 dieną Pasvalio rajono viensėdyje netoli Kriklinių, ūkininkų Vlado ir Emilijos Baliūnų šeimoje ir buvo vyriausias iš keturių vaikų. Tais metais visoje Lietuvoje buvo didžiulis patriotinis pakilimas, nes buvo minimos Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto mirties 500 – osios metinės: per Lietuvos miestus ir kaimus iškilmingai, su palyda buvo nešamas Vytauto Didžiojo portretas, vyko pagerbimo iškilmės. Buvo skatinama tais metais gimusius berniukus krikštyti Vytauto vardu, ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bendravardžiams buvo žadamas net nemokamas mokslas. Deja, kaip mokytojui pasakojo jo tėveliai, Kriklinių klebonas kūdikį krikštyti Vytautu atsisakė. Krikštatėviams buvo pasakyta, kad krikštijama tik šventųjų vardais, o Vytautas – dar ne šventasis. Čia buvo rastas kompromisas – nutarta krikštyti šventojo Juozapo vardu, o Vytautą pridėti kaip antrąjį vardą ir dokumentus pildyti Vytauto ir Juozapo vardu.

Pradinę mokyklą baigė Panevėžyje. 1942 m. pradėjo mokytis Panevėžio I-ojoje berniukų gimnazijoje ,kurią baigė 1949 m.

                     Baigęs gimnaziją, mokytis aukštosios mokyklos stacionare Vytautas Baliūnas neturėjo sąlygų: privalėjo dirbti. Pirmąja darbo vieta tapo Truskavos septynmetė mokykla. Dirbdamas šioje mokykloje, Vytautas Baliūnas įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) geografijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Darbą mokykloje ir pedagoginius mokslus nutraukė tarnyba sovietinėje kariuomenėje: 1950 – 1954 metus teko praleisti 16 – oje divizijoje, dislokuotoje Vilniuje. Grįžęs iš kariuomenės, Vytautas Baliūnas tęsė studijas ir dirbo. Geografijos mokytojo diplomą įgijo 1959 metais. Dirbo Smiltynės septynmetėje mokykloje, Naujamiesčio vidurinėje mokykloje. Dirbdamas Naujamiestyje, 1955 - 1962 m. didelį dėmesį skyrė kraštotyriniam darbui. Vadovavo moksleivių kraštotyros būreliui, rengė kraštotyrines ekspedicijas, rinko kraštotyrinę medžiagą. Iš mokytojų ir mokinių surinktų eksponatų buvo sukurtas mokyklos kraštotyros muziejus, kuris vėliau buvo perkeltas į naujas patalpas, išplėstas ir veikia iki šiol.

                       1989 metais prasidėjus švietimo pertvarkai, Švietimo ministerijos Kolegijos išvažiuojamajame posėdyje, vykusiame Panevėžyje, mokytojas Vytautas Baliūnas pasiūlė kurti naujesnio tipo mokyklą – gimnaziją. Šią mintį visi palaikė, ir nuo 1990 metų rugsėjo pirmosios Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinei mokyklai, pirmajai respublikoje, po ilgo parengiamojo darbo buvo leista atidaryti pirmąsias gimnazijos klases.

                     1992 metų rugsėjo pirmąją Juozo Balčikonio vidurinei mokyklai, pirmajai po sovietinės okupacijos vidurinei mokyklai Lietuvoje, pripažintas gimnazijos statusas.

                     Taigi, mokytojas Vytautas Baliūnas stovėjo prie gimnazijų atkūrimo Lietuvoje ištakų.

Vytautas Baliūnas parašė 3 knygas:

1995 m. "Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (1721-1995) m.",

2002 m. "Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (1727-2002). Jubiliejinių 2002-2003 mokslo metų kalendorius",

2007 m. "Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose".

           Mokytojas Vytautas Baliūnas bendradarbiavo rengiant Panevėžio miesto 500 metų jubiliejui skirtą leidinį ,,Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“. Jo plunksnai priklauso skyrius apie švietimo raidą Panevėžyje 1918 – 1940 metais. Daug dėmesio skirta ir savosios gimnazijos istorijos tarpukario laikotarpiui.

               Atsidavimas mėgstamam darbui, meilė savajai gimnazijai, nuolatinis siekis sukaupti, išsaugoti ir perduoti istorinį palikimą bei savo patirtį ne kartą sulaukė pelnyto įvertinimo: 1993 metais mokytojui Vytautui Baliūnui buvo suteiktas mokytojo metodininko, o 1996 metais – mokytojo eksperto, 1998 metais – kraštotyros eksperto, 1995 ir 1998 metais – nusipelniusio panevėžiečio švietimo srityje garbės vardas. Lietuvos Respublika taip pat įvertino mokytoją Vytautą Baliūną – 1994 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2- ojo laipsnio medaliu.

               2011 metais gruodžio 10-ąją, švenčiant Kalbos dieną, mokytojui Vytautui Baliūnui buvo įteikta kalbininko, tautotyrininko, Panevėžio tautotyros muziejaus kūrėjo, savanorio, buvusio Panevėžio mergaičių gimnazijos ir mokytojų seminarijos lietuvių kalbos mokytojo, vėliau berniukų gimnazijos direktoriaus Petro Būtėno premija.

             „Nesu lituanistas, o geografas pagal specialybę ir kraštotyrininkas pagal pomėgį, todėl Lietuvių kalbos draugijos skirta Petro Būtėno premija buvo netikėta staigmena, skatinanti pateisinti pasitikėjimą, o likusio gyvenimo dienas ir toliau skirti šeimai ir visuomeninei veiklai“,- taip kalbėjo mokytojas premijos įteikimo proga.

Panaudotas Algimanto Kolinio straipsnis "Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos šviesuolis Vytautas Baliūnas".

Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokytojasJ. Balčikonio gimnazijos direktoriusSu žmona Aldona

Po apdovanojimo prezidentūroje 1994 m.Savo sukurtame muziejujeSu kraštotyros būreliu Naujamiesčio kapinėse

 

EILINIS TAU UŽSIĖMIMAS

Vakar įvyko eilinis Trečio amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo ir sveikos gyvensenos fakulteto užsiėmimas. Užsiemimo tema "Arti ir įdomu - Lietuvos lankomiausios vietos". Lektorė, Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė, supažindino su įdomiausiais artimo turizmo maršrutais, įdomiais lankytinais objektais, įdomiais žmonėmis, su kuriais galima susitikti, pabendrauti.

            Klausytojai labai domėjosi naujais objektais ir naujais maršrutais, ypač stebėjosi, kad visai netoli, gretimuose, ar net mūsų rajone yra tikrai įdomių ir lankytinų vietų.

            Po užsiėmimo studentės tarėsi kur ir kada organizuos ekskursiją.

Naujamiestietis.lt informacija

Nuotraukos R. Banevičiaus

Kalba Daiva TankūnaitėStudenčių auditorija

PAMINĖJO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENĄ

Vakar Naujamiesčio kultūros centro salėje susirinkę naujamiestiečiai paminėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Susirinkusius su švente sveikino Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis ir LR seimo narys Petras Nevulis. Muzikinį sveikinimą paruošė Naujamiesčio kultūros centro meno kolektyvai: pučiamųjų orkestras "Aukštyn", vokalinis ansamblis "A capella" ir merginų šokių grupė.

            Nuogirdos:

"Puikus kolektyvų pasirodymas, bravo atlikėjams ir vadovams".

"Gerai, kad organizuotas vietos kolektyvų koncertas".

"Atlikėjų daugiau, negu žiūrovų".

"Nesimato kai kurių valstybinių institucijų vadovų, darbuotojų, moksleivių, gal švenčia atskirai?"

Naujamiestietis.lt informacija

Nuotraukos Rimanto Banevičiaus

Šventę pradėjo Inga       Sveikina seniūnas      Kalba LR seimo narys P. Nevulis

Orkestro vadovas R. Vilys pristato kūrinius Pasirodo šokių grupė"A capella"

Po baigiamųjų akordųŽiūrovai rimtai nusiteikęIr susimąstę

kovo 2017
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031

Paskutiniai straipsniai