"KELELIS DUNDA SUTEMOJ…"

Žymūs kraštiečiai

Bronislovas Budavičius su moterų ansambliu

 

Bronislovas Budavičius, būsimasis muzikas ir kompozitorius, gimė 1924 metais Upytėje, tos bažnyčios vargonininko Adomo Budavičiaus ir Veronikos Čiūraitės šeimoje.

 

1946 metais baigęs mokytojų seminariją, Bronislovas Budavičius pradėjo dirbti Panevėžio muzikos mokykloje – dėstė akordeono klasėje, dirbo akomponiatoriumi

 

1954 metais persikėlęs gyventi į Naujamiestį. Bronislovas vidurinėje mokykloje dirbo muzikos mokytoju ir subūrė moksleivių bei mokytojų moterų ansamblį, o kultūros namuose – chorą, moterų ansamblį ir paruošė moterų duetą. Naujamiestiečiai buvo nuolatiniai Panevėžio rajono dainų švenčių dalyviai, o Bronislovas visada diriguodavo jungtiniam rajono chorui. Pasirodymai visada buvo labai sėkmingi, ir su šiais kolektyvais ne kartą dalyvavo Respublikinėse dainų šventėse Vilniuje.

 

Dirbdamas su muzikiniais kolektyvais, Bronislovas kūrė dainas chorams bei ansambliams. Pati populiariausia, visoje Lietuvoje mėgstamja Vytauto Blinkevičiaus žodžiais sukurta Bronislovo daina buvo ir yra „Kelelis dunda sutemoj“. Žinoma ir mėgstama jo Valerijos Valsiūnienės žodžiais sukurta skambi daina „Sodai lai žydės“ ir kitos.

 

Naujamiesčio vidurinėje mokykloje Bronislovo Budavičiaus veikla neapsiribojo vien muzika. 1956 m. jis subūrė vyresniųjų klasių mokinius ir pastatė miuziklą "Povestuvinė kelionė". Spektaklis turėjo didelį pasisekimą Naujamiestyje, buvo rodomas išvykose.

 

Už muzikinę veiklą ir kūrybinį darbą muzikas ne kartą buvo apdovanotas Pagyrimo bei Garbės raštais ir respublikos Meno saviveiklos žymūno ženkleliu.

 

Bronislovas su žmona Onute, kuri dirbo Panevėžio rajkoopsąjungos Naujamiesčio kooperatyvo pirmininke, užaugino du sūnus; anksti išėjusį Algimantą ir Bronislovą. Tėvo vardu pavadintas sūnus muzika mažiau domėjosi: jam rūpėjo (ir rūpi) technika bei statybos darbai.

 

Algimantas, kaip ir jo tėvas Bronislovas, buvo atsidavęs muzikai: buvo profesionalus klarnetistas, grojo Lietuvos dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ kapeloje, valstybiniame pučiamųjų orkestre „Trimitas“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės MPB pučiamųjų orkestre ir Alytaus estradiniame ansamblyje „Retro“.

 

Su muzika savo gyvenimą siejo ir Bronislovo jaunesnysis brolis Antanas.

 

Baigęs Naujamiesčio vidurinę mokyklą, bestudijuodamas dar Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto fizikos - matematikos specialybę, Antanas įkūrė ir vadovavo instituto instrumentiniam ansambliui, moterų ansambliui, moterų duetui. Po instituto baigimo įsidarbino Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje ir ten įkūrė "Sigmos" estradinį ansamblį, kuriam vadovavo iki 1976 m

 

Buvusi Naujamiesčio vidurinės mokyklos mokinė Stasė Manionytė Buškienė savo prisiminimuose rašo:

 

"Turbūt apie santūrius žmones mažiausiai likę prisiminimų. Juk jie nepanikuoja, nekelia balso, neišsilieja ant kitų. Būtent tokį prisimenu muzikos mokytoją Bronislovą Budavičių.

 

Buvom septintokai. Menu, kad buvo tikriausiai laisva pamoka, o gal laukėm kokios repeticijos ir, kaip visada, dainavom – miestelio vaikai buvo gražiabalsiai, todėl labai dažnai, kiekvieną laisvą valandėlę dainuodavom.

 

Tuo metu koridoriumi vaikštinėjo mokytojas B. Budavičius. Jis priėjo arčiau ir paklausė, iš kur mes mokam tokių dainų. Tik tiek. Choro repeticijos metu duetui atrinko mano sesę Janytę ir Aldoną Kisielytę. Neprisimenu kodėl, bet jų duetas neilgai gyvavo. Vėliau mokytojas duetui parinko mane ir Nijolę Zulomskytę. Mudvi dainavom ilgą laiką, dalyvaudavom rajono apžiūrose ir skynėm pergales.

 

Įspūdingiausias buvo 1957 metų festivalis Vilniuje. Konkurse, kuris vyko buvusiame Operos ir baleto teatre, dalyvavom už M. Melnikaitės kolūkį. Prisimenu, kad prieš pasirodymą mokytojas mums nieko nebeaiškino, netaisė klaidų... Pats buvo labai susikaupęs, vaikštinėjo iš vieno kampo į kitą. Toks buvo jo stilius: prieš pasirodymą dainininkų neišvesti iš pusiausvyros. Dainavom ir tapom laureatėmis.

 

Prisimenu, kad mokytojas Bronius Budavičius per repeticijas labai įdėmiai, labai susikaupęs klausydavo atliekamų dainų, nepertraukdavo ir tik vėliau, viską išklausęs, labai subtiliai pateikdavo pastabas. Tik dabar suprantu, kad mokytojas turėjo idealią muzikinę klausą. Menu ir tai, kad Bronislovas Budavičius ne tik mokė dainuoti kitų autorių sukurtas dainas, bet jas kūrė pats, melodingas, skambias. Viena jų „Kelelis dunda sutemoj“ tapo liaudies daina.

 

Miesteliui užteko vieno gabaus ir geranoriško žmogaus, kad atgaivintų muzikinį Naujamiesčio gyvenimą. Šviesios atminties mokytojas Bronislovas Budavičius neskaičiavo valandų, neribojo savo laiko: dirbo ir mokykloje, ir Kultūros namuose. Jo suburti mergaičių ir berniukų, moterų ir vyrų ansambliai, duetai bei solistai Genovaitė Mikšytė, Algis Butkus, Romualdas Vešiota ir Algirdas Kasperavičius visose apžiūrose būdavo aukštai vertinami".

 

Bronislovas Budavičius mirė 1966 metais. Palaidotas Naujamiesčio kapinėse.

 

Panaudota medžiaga iš Antano Budavičiaus, Stasės Manionytės Buškienės Rimanto Banevičiaus prisiminimų.

 

Nuotraukos iš Naujamiesčio vidurinės mokyklos, R Banevičiaus asmeninio archyvo.

Su mokytojų ansambliuSu moksleivių choruSu abiturientais ir mokytojais

 

 

 

 

ŠVEICARIJOS LIETUVIŲ FOTO PARODA NAUJAMIESTYJE

Šveicariška nuotaika

Vakar Naujamiesčio kultūros centro dailės galerijoje atidaryta foto paroda "Lietuvių Šveicarija", skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Skaityti daugiau...

DAKTARAS JONAS ŠULSKIS IŠ KIEMĖNŲ KAIMO

IŽYMŪS KRAŠTIEČIAI

Dr. J. Šulskis

Iš labai seno kaimo Panevėžio rajono savivaldybės Naujamiesčio seniūnijoje dabar belikęs tik gražus pavadinimas "Kiemėnai". Nors gyventojų dabar Kiemėnuose nebėra, bet netolimoje praeityje, Šulskių giminės atžala Jonas Šulskis, į Lietuvos veterinarijos mokslus įnešė didelį indėlį.

            Jonas Šulskis gimė 1920 m. birželio 27 d. Panevėžio apskrities, Naujamiesčio valsčiaus Kiemėnų kaime. Mokėsi Naujamiesčio pradžios mokykloje, o nuo 1932 m., Panevėžio berniukų gimnazijoje, kurią baigęs, 1940 - 1946 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA), Veterinarijos fakultete. Dar bestudijuodamas, 1945 m., pradėjo dirbti vyr. laborantu, o nuo 1946 m. - Anatomijos ir histologijos katedros asistentu. 1949 m. tapo šios katedros vyr. dėstytoju. 1953 - 1958 m. tapo LVA Veterinarijos fakulteto dekanu. Greitas kilimas profesinės karjeros laiptais rodo neeilinius Jono Šulskio gebėjimus. Tai matydama akademijos vadovybė pasiūlė Jonui dirbti mokslinį darbą. 1955 m. jis Leningrade apsiginė biologijos mokslų kandidato disertaciją ir 1958 m. buvo paskirtas LVA prorektoriumi mokslo ir mokymo reikalams. 1959 m. tapo LVA šeštuoju rektoriumi. 1970 m. ėjo profesoriaus pareigas Anatomijos ir histologijos katedroje.

            Mirė dr. Jonas Šulskis 1976 m., palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

            Parašė ir išleido vadovėlius „Citologijos ir bendrosios histologijos pagrindai“(1965), „Specialioji histologija“ (1974). Į lietuvių kalbą išvertė L. Kacnelsono ir J. Richterio „Histologijos ir embriologijos praktikos darbai“, spaudoje paskelbė daugybę mokslinių straipsnių.

Informacija paruošta remiantis: Vikipedijos straipsniu "Jonas Šulskis" ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos laikraščio "Gyvulininkystės specialistas" 1911 m, rugsėjo -spalio mėn. Nr. 4(1175) straipsniu "Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriai".

Paruošė Rimantas Banevičius

ĮDOMI VASAROS ATOSTOGŲ PRADŽIA

Prasidėjus vasaros atostogoms Naujamiesčio bendruomenės narių vaikai dalyvavo kūrybinėje vaikų vasaros užimtumo ir poilsio programoje „Kurk, pažink, tobulink save“. Stovykla vyko įvairiose aplinkose.

Turizmo diena buvo organizuojama Kalnelio miške. Vaikai ją praleido žaisdami tinklinį, smiginį, dalyvavo orientacinėse varžybose miške, kūrė laužą, mokėsi suteikti pirmąją pagalbą.

Kitą dieną kavinėje „Astra“ stovyklautojai dalyvavo edukacinėje programoje „ Stalo etiketas“, kurios metu mokėsi sulankstyti servetėles, valgyti pagal etiketo taisykles. O kur dar begalė išmoktų kitų stalo etiketo subtilybių.

Daug įspūdžių paliko Krekenavos regioninio parko direkcijos organizuojama edukacinė programa „Pojūčių takas“. Programos metu buvo lavinami dalyvių gebėjimai dirbti komandoje, greita orientacija, loginis mąstymas. Jie ieškojo įvairiausių užuominų, žemėlapių, daiktų, sprendė užduotis, galvosūkius.

Pačių geriausių emocijų dalyviai patyrė kūrybinėse dirbtuvėse „Noriu Pasakos", jos metu ne tik klausėsi pasakų, bet ir patys jas kūrė. Kiekvienas dalyvis tapo pasakos herojumi. Ne veltui sakoma, kad pasakos – tai puiki ir pati seniausia terapijos forma, padedanti išreikšti jausmus, pažinti pasaulio tikrovę. Jos stimuliuoja asmenybės vystymąsi, pakviečia bendrauti, gali padėti įveikti baimes.

Kelionė dviračiais maršrutu: Naujamiestis - Vadaktėliai - Čiūrai - Murmulių atodanga – Naujamiestis, suteikė ne tik daug džiaugsmo, bet ir pareikalavo fizinės ištvermės. Išvykos metu aplankėme kultūrinius ir gamtinius objektus. Kelionė padėjo pažinti savo kraštą, žmones, skatino aktyviai leisti laisvalaikį, į kurį įsitraukė ir tėveliai. Šeštadienis buvo skirtas šeimai. Tėvai, seneliai, vaikai plaukė baidarėmis nuo Naujamiesčio iki Ąžuolytės kaimo. Puikus oras, maloni Nevėžio upės vėsa padovanojo nuostabius išgyvenimus: bendrystės jausmą, pagalbą. Išlaisvino pačias nuostabiausias emocijas.

Vaikų vasaros užimtumo ir poilsio programa „Kurk, pažink, tobulink save“ ugdė bendravimo, kūrybines, socialines kompetencijas, teikė karjeros ugdymo galimybes.

Džiaugiamės dalyvavimu programoje ir savo nuveiktais darbais.

Programos vykdytoja Asta Auksutienė

Nuotraukos autorės.

Mokomės stalo etiketoNoriu Pasakos

Ruošiamės kelionėn Nevėžio upeŽemyn upe...

liepos 2017
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31

Paskutiniai straipsniai